Kompulsyvus lošimas – kas tai? Atsakymas čia.
Ką pirmiausia turi padaryti kompulsyvus lošėjas, norintis nustoti lošti? Atsakymas čia.
Kaip sužinoti, ar Jūs jau kompulsyvus lošėjas? Atsakymas čia.
Ar kompulsyvus lošėjas galės kada nors ateityje lošti įprastai? Atsakymas čia.
Ar tai reiškia, kad negaliu lošti net iš vieno cento? Atsakymas čia.
Kodėl kompulsyvus lošėjas negali mesti lošimo tiesiog savo valios jėga? Atsakymas čia.
Ar Anonominių lošėjų grupės nariai lankosi lošimo vietose, siekdami padėti buvusiems nariams, grįžusiems prie senojo įpročio? Atsakymas čia.
Aš įsismaginu lošdamas tik kartais. Ar man reikalingi anoniminiai lošėjai? Atsakymas čia.
Jei prisijungsiu prie Anoniminių lošėjų, ar aplinkiniai nesužinos, kad aš esu kompulsyvus lošėjas? Atsakymas čia.
Jei mesiu lošti, ar sugebėsiu toliau sėkmingai užsiimti mėgiama veikla, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, bendrauti su žmonėmis? Atsakymas čia.
Kokiu būdu dalyvavimas Anoniminių lošėjų programoje padeda atsikratyti šio įpročio? Atsakymas čia.
Ar žmogus gali pasveikti pats skaitydamas Anoniminių lošėjų literatūrą ar medicinines knygas apie kompulsyvų lošimą. Atsakymas čia.
Kokios savybės būdingos kompulsyviam lošėjui? Atsakymas čia.
Ar Anonominiai lošėjai lošimą laiko yda? Atsakymas čia.
Apie ką svajoja kompulsyvus lošėjas? Atsakymas čia.
Ar kompulsyvus lošimas iš esmės yra finansinė problema? Atsakymas čia.
Ar Anoniminiai lošėjai siekia, kad lošimas būtų uždraustas? Atsakymas čia.
Kas gali tapti Anonominių lošėjų grupės nariu? Atsakymas čia.
Kiek kainuoja narystė Anoniminių lošėjų draugijoje? Atsakymas čia.
Kas išlaiko, remia Anoniminių lošėjų institucinius centrus? Atsakymas čia.
Kas vadovauja Anoniminiams lošėjams? Atsakymas čia.
Ar kompulsyvus lošimas susijęs su tam tikromis veiklos sritimis, darbo rūšimis, profesijomis? Atsakymas čia.
Anoniminių lošėjų Sveikimo programa – kas tai? Atsakymas čia.
Vienybės programa – kas tai? Atsakymas čia.
Kodėl Anoniminių lošėjų draugijos nariai slepia savo vardus? Atsakymas čia.
Ar Anoniminiai lošėjai yra religinė bendruomenė? Atsakymas čia.
Ką reiškia dažnai Anoniminių lošėjų vartojamas žodis “dvasingumas”? Atsakymas čia.
Kompulsyvus lošimas – kas tai?
Kompulsyvus lošimas vadinamas liga, kuri linkusi progresuoti, kurios neįmanoma išgydyti, tačiau galima sustabdyti. Daugelis kompulsyvių lošėjų prieš prisijungdami prie Anoniminių lošėjų, manė esantys morališkai silpni ar tiesiog “prasti lošėjai”. Anoniminių lošėjų koncepcijos esmė yra ta, kad kompulsyvūs lošėjai yra ligoniai, kurie gali pasveikti, jei aktyviai stengsis dalyvauti specialioje programoje, jau pagelbėjusioje tūkstančiams vyrų bei moterų, turėjusių lošimo ar kompulsyvaus lošimo problemą.
Ką pirmiausia turi padaryti kompulsyvus lošėjas, norintis nustoti lošti?
Kompulsyvus lošėjas pirmiausia turi pripažinti faktą, kad serga progresuojančia lošimo liga, tačiau labai nori pasveikti. Mūsų patirtis rodo, kad Anoniminių lošėjų programa veiksminga tik tiems lošėjams, kurie patys nori ir stengiasi pasveikti. Tačiau ši programa neturės jokios prasmės tiems, kurie nedrįsta sąžiningai prisipažinti esantys ligoniai.
Kaip sužinoti, ar Jūs jau kompulsyvus lošėjas?
Tik Jūs tai galite nuspręsti. Dauguma žmonių kreipiasi į Anoniminius lošėjus tuomet, kai gali pripažinti sau ir kitiems, kad lošimas paveikė jų gyvenimą. Kompulsyviu lošėju vadinamas žmogus, kuriam lošimas sukėlė daug ir įvairių tebesitęsiančių problemų skirtingose jo gyvenimo srityse. Dauguma Anoniminių lošėjų grupės narių patyrė daug nemalonių dalykų, išgyveno daug skaudžių, baisių akimirkų iki to laiko, kai pagaliau nusprendė kreiptis pagalbos. Kiti nariai link to momento, kai išdrįso prisipažinti turintys problemų, judėjo labai lėtai, palaipsniui, vieną po kito patirdami neigiamus išgyvenimus.
Ar kompulsyvus lošėjas galės kada nors ateityje lošti įprastai?
Ne. Pirmas statymas lošėjui, turinčiam priklausomybę, reiškia tą patį, ką alkoholikui pirma taurelė. Anksčiau ar vėliau jis ar ji vis tiek grįš prie to paties žalingo, griaunančio įpročio. Kartą peržengus nematomą ribą į nekontroliuojamą, nevaldomą lošimą, greičiausiai jis ar ji niekada neatgaus kontrolės. Po kelerių mėnesių visiškos abstinencijos kai kurie mūsų nariai nusprendę išbandyti savo jėgas eksperimentuodami, neišvengiamai grįžo prie šio žalingo įpročio. Anoniminių lošėjų patirtis rodo, kad yra dvi alternatyvos: lošti ir rizikuoti degraduoti arba nelošti ir kurti geresnį gyvenimą.
Ar tai reiškia, kad negaliu lošti net iš vieno cento?
Taip, tai reiškia būtent tai. Reikia priimti vienareikšmį sprendimą vengti bet kokio lošimo ar lažybų. Negali būti jokio “vieno karto, paskutinio karto” pabandymų. Anoniminių lošėjų patirtis rodo, kad negalima rizikuoti ir eiti lažybų net dėl tokio paprasto dalyko kaip kavos puodelis. Tai apima lošimą internetu, spekuliaciją vertybinių popierių ar tam tikrų išteklių rinkoje, loterijos bilietų pirkimą, daiktinę loteriją, monetų mėtymą, sporto lažybas ir panašiai.
Kodėl kompulsyvus lošėjas negali mesti lošimo tiesiog savo valios jėga?
Turime pagrindo tikėti, kad daugumai žmonių, nepriklausomai nuo jų valios stiprybės, trūksta jėgų ir ryžto įveikti kai kurias problemas. Pažinojome daug probleminių lošėjų, kurie sugebėjo ištverti ilgus abstinencijos periodus, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, prarado budrumą, valią ir vėl pradėjo lošti, nesusimąstydami apie pasekmes. Svarbiausioji priemonė, kuria jie pasitikėjo siekdami išsivaduoti nuo savo priklausomybės, t. y. stipri valia, nepasiteisino lemiamu momentu. Valią, vidinį ryžtą įveikė nereikšmingos priežastys palošti. Patirtis rodo, kad vidinio pasitikėjimo, valios, savęs pažinimo neužtenka, norint įveikti sudėtingas psichines, protines problemas; geriau pasikliauti ir tvirtai laikytis savo moralinių, religinių ir dvasinių principų. Dauguma mūsų jaučia, kad tikėjimas už mus aukštesne Jėga yra būtinas norint išlaikyti savyje troškimą susilaikyti nuo lošimo.
Ar Anonominių lošėjų grupės nariai lankosi lošimo vietose, siekdami padėti buvusiems nariams, grįžusiems prie senojo įpročio?
Ne. Dažnai lošėjų šeimos nariai, draugai prašo tokios pagalbos, tačiau šiuo atveju mes retai galim padėti. Iš tikrųjų tokia pagalba, perdėtas, nepageidaujamas pačiam lošėjui, dėmesys tik sutrukdo galimam jo sveikimo procesui. Šiuo atveju galioja tas pats principas: lošėjas, kreipdamasis į mus, pats, savo noru privalo ieškoti pagalbos.
Aš įsismaginu lošdamas tik kartais. Ar man reikalingi anoniminiai lošėjai?
Taip. Kompulsyvūs lošėjai, grupės nariai, lošdavę tik periodiškai, pripažįsta, kad jų mąstymas laiko tarpais tarp lošimų būdavo nekonstruktyvus, jiems trūko sveikos nuovokos. Šiems periodams taip pat buvo būdingas nervingumas, irzlumas, nusivylimas, neryžtingumas, bendravimo problemos. Dalyvavimas Anoniminių lošėjų programoje padėjo šiems žmonėms išsivaduoti nuo neigiamų emocijų, neigiamų būdo bruožų bei dvasiškai tobulėti.
Jei prisijungsiu prie Anoniminių lošėjų, ar aplinkiniai nesužinos, kad aš esu kompulsyvus lošėjas?
Dauguma žmonių, turinčių priklausomybę, dar prieš kreipdamiesi pagalbos į Anoniminius lošėjus, aplinkinių tarpe buvo susikūrę sėkmingo lošėjo įvaizdį. Jų lošimas daug kam nebuvo paslaptis. Būtų keista ir nenormalu, kad jų noras ir ryžtas atsisakyti šio įpročio būtų slepiamas. Tačiau šis sprendimas priklauso tik nuo paties lošėjo. Bet kuriuo atveju sprendimas neturėtų neigiamai paveikti kitų Anonominių lošėjų grupės narių, pačios draugijos veiklos, kelti tam tikrų nepatogumų ar problemų.
Jei mesiu lošti, ar sugebėsiu toliau sėkmingai užsiimti mėgiama veikla, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, bendrauti su žmonėmis?
Manome, kad taip. Dauguma sėkmingai dirbančių profesionalų, savo srities specialistų pasiekė reikšmingų darbo rezultatų ne todėl, kad mokėjo atskirti vieną kortą nuo kitos arba išmanė žirgų bėgimo dėsningumus varžybų metu. Tas pats pasakytina ir apie visuomeninį gyvenimą: siekiant išsivaduoti nuo lošimo priklausomybės, galima rasti daug ir įvairių malonių bei įkvepiančių užsiėmimų, neturinčių nieko bendro su lošimo sfera.
Kokiu būdu dalyvavimas Anoniminių lošėjų programoje padeda atsikratyti šio įpročio?
Visų pirma dalyvavimas programoje lošėjui padeda iš esmės keisti savo charakterį. Labai svarbu tikėti Anoniminių lošėjų Sveikimo ir Vienybės programų veiksmingumu bei vykdyti šių programų nuostatus. Kelio, link tikėjimo programa, jos poveikiu bei supratimo, negalima sutrumpinti. Išsivadavimas iš vienos sunkiausių, klastingiausių kompulsyvių priklausomybių reikalauja be galo daug pastangų. SĄŽININGUMAS, ATVIRUMAS, NORAS IR RYŽTAS – tai raktiniai žodžiai išsivadavimui iš priklausomybės.
Ar žmogus gali pasveikti pats skaitydamas Anoniminių lošėjų literatūrą ar medicinines knygas apie kompulsyvų lošimą.
Kartais tai įmanoma, tačiau retai. Anonominių lošėjų programa efektyviausia tuomet, kai žmogus suvokia ją kaip grupinę programą, jungiančią daug skirtingų žmonių. Bendraudamas su kitais turinčiais priklausomybę lošėjais, Anoniminių lošėjų grupės nariais, žmogus gauna visapusišką pagalbą, supratimą, paramą. Jis gali dalintis patirtimi, dabartinėmis problemomis su tais, kurie tai yra išgyvenę, todėl supranta tai geriau negu bet kas kitas. Žmogus nesijaučia vienišas ar nesuprastas, jis yra reikalingas, savas grupės narių tarpe.
Kokios savybės būdingos kompulsyviam lošėjui?
1. NESUGEBĖJIMAS IR NENORAS PRIPAŽINTI TIKROVĘ. Lošėjas ieško išsigelbėjimo netikrame, vizijomis ir svajonėmis pagrįstame lošimo pasaulyje. 2. EMOCINIS NESAUGUMAS. Kompulsyvus lošėjas jaučiasi gerai tik tuomet, kai gali “veikti”, t. y. lošti. Dažnas Anoniminių lošėjų grupės narys pripažįsta: “Vienintelė vieta, kurioje jaučiausi saugiai, užtikrintai ir patogiai, buvo lošimo vieta. Niekas nekėlė man jokių didelių reikalavimų, nedarė spaudimo. Žinojau, kad degraduoju, tačiau tuo pačiu jaučiau tam tikrą saugumo jausmą”. 3. NEBRANDUMAS. Dauguma kompulsyvių lošėjų pasižymi bendru bruožu – nori gauti viską, kas geriausia, iš karto, be didelių pastangų. Anoniminių lošėjų grupės nariai pripažįsta, kad jaučiasi nesubrendę, tačiau ir nesistengia, nenori subręsti. Lošdami (“statydami” pinigus ant besisukančio rato ar mesdami kortą) jie nesąmoningai stengiasi išvengti atsakomybės, būdingos suaugusiam, subrendusiam žmogui. Ilgainiui atsakomybės vengimas tampa neįveikiama manija. Taip pat kompulsyvus lošėjas aplinkinių tarpe stengiasi atrodyti visapusiškai stiprus, tobulas žmogus, lydimas ypatingos sėkmės. Kompulsyvus lošėjas gali padaryti bet ką (net ir tai, kas prieštarauja visuomeninėms, moralės normoms), kad išlaikytų savo susikurtą įvaizdį. Tačiau egzistuoja ir kita teorija, teigianti, kad kompulsyvūs lošėjai nesąmoningai nori pralošti tam, kad baustų save už šį įprotį. Yra daug įrodymų šiai teorijai pagrįsti.
Ar Anonominiai lošėjai lošimą laiko yda?
Ne.
Apie ką svajoja kompulsyvus lošėjas?
Svajonės, dažnai nerealios ir nepagrįstos, yra dar viena tipinė savybė, būdinga kompulsyviam lošėjui. Jie praleidžia daug laiko svajodami apie tai, kaip nuveiks kažką ypatingo ir nuostabaus iš karto, kai išloš stambią pinigų sumą. Jie laiko save dosniais, geranoriškais žmonėmis, tikrais filantropais. Jie neretai svajoja apie tai, kaip aprūpins artimuosius, draugus naujomis mašinomis, audinės kailiniais ar kita prabanga. Kompulsyvūs lošėjai įsivaizduoja, kaip gyvens prabangos kupiną gyvenimą, kurį užtikrins jų išbandyta, patikrinta ir tobulai valdoma lošimo “sistema”. Tarnai, vilos, gražūs drabužiai, žavūs draugai, jachtos, kelionės aplink pasaulį – tai tik maža dalis to, apie ką svajoja lošėjas. Šie dalykai jam atrodo realūs, pasiekiami tiesiog ranka iš karto, kai pagaliau bus išloštas didysis laimėjimas. Deja, praktika rodo, kad laimėjimas niekada nebūna arba tiesiog niekada neatrodo pakankamai didelis, kad galėtų įgyvendinti bent mažiausią svajonę. Kompulsyvaus lošėjo sėkmė skatina toliau svajoti; savo ruožtu lošimo nesėkmės varo į neviltį – lošėjas kankinasi, suvokdamas, kad jo svajonės žlunga. Jis vėl lošia, vėl svajoja, tačiau vėl patiria tas pačias kančias. Niekas negali jo įtikinti, kad anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai jo lošimas nebepasiteisins ir taps beprasmis. Lošėjai įsitikinę, kad gyvenimas be šio svajonių pasaulio, pagrįsto lošimu, yra neįmanomas.
Ar kompulsyvus lošimas iš esmės yra finansinė problema?
Ne. Kompulsyvus lošimas yra psichologinė problema. Žmogus, sergantis lošimo liga, susiduria su įvairiomis problemomis, kurios iš pirmo žvilgsnio jam atrodo neįveikiamos. Jam kyla ne tik finansinių, tačiau ir darbo, asmeninių, teisinių problemų. Kompulsyvus lošėjas praranda draugus, jį atstumia artimieji. Nors finansiniai sunkumai kelia didžiausią susirūpinimą, tačiau juos įveikti yra lengviausia. Kompulsyviam lošėjui prisijungus prie Anoniminių lošėjų ir nustojus lošti, jo pajamos paprastai didėja, kadangi nebelieka galimybės išleisti gaunamų, uždirbamų pajamų lošimui. Tokiu būdu galima ne tik sumažinti, tačiau ir išspręsti savo finansines problemas. Anoniminių lošėjų grupės nariai suprato, kad geriausias būdas įveikti dėl lošimo kilusius finansinius sunkumus yra sunkus darbas ir skolų grąžinimas iš uždirbamų pajamų. Pinigų skolinimas ar skolinimasis Anoniminių lošėjų tarpe yra žalingas mūsų sveikimui, todėl taip neturėtų būti elgiamasi. Sunkiausia ir daugiausia laiko reikalaujanti problema, su kuria susidurs kompulsyvus lošėjas – pačiam pakeisti savo charakterio savybes. Dauguma Anoniminių lošėjų narių tai laiko didžiausiu išbandymu, su kuriuo būtina pradėti dirbti nedelsiant ir šį darbą tęsti visą savo gyvenimą.
Ar Anoniminiai lošėjai siekia, kad lošimas būtų uždraustas?
Ne. Lošimo draudimas yra diskutuotinas, nevienareikšmis klausimas, kuriuo Anoniminiai lošėjai neturi konkrečios nuomonės.
Kas gali tapti Anonominių lošėjų grupės nariu?
Bet kuris žmogus, norintis mesti lošti. Nėra jokių taisyklių, nuostatų, reglamentų, ribojančių narystę Anonominių lošėjų grupėje, veikloje.
Kiek kainuoja narystė Anoniminių lošėjų draugijoje?
Anoniminiai lošėjai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio. Naujam nariui nereikia pasirašinėti jokių dokumentų, prisiimti tam tikrų įsipareigojimų.Tačiau mes patiriame išlaidų, susijusių su grupės veikla, susirinkimų organizavimu, kitomis teikiamomis paslaugomis. Tradiciškai Anoniminiai lošėjai nepriima jokios išorinės, pašalinių asmenų pagalbos, išlaiko patys save iš savanoriškų narių įnašų, kuriais padengiamos visos patiriamos išlaidos. Patirtis rodo, kad toks grupės finansinių reikalų sprendimo būdas pasiteisina, daugeliui narių yra priimtinas ir net būtinas asmeniniam bei grupiniam tobulėjimui.
Kas išlaiko, remia Anoniminių lošėjų institucinius centrus?
Šiuos centrus remia, padeda išlaikyti Anoniminių lošėjų grupės bei individualūs šių grupių nariai. Tarptautinį tarnybos biurą (The International Service Office) remia grupės ir jų nariai iš viso pasaulio, vietinius centrus – atitinkamos jų aptarnaujamai teritorijai (rajonui) priklausančios grupės bei jų nariai.
Kas vadovauja Anoniminiams lošėjams?
Anoniminiai lošėjai – tai ypatinga, specifinė draugija, kurios veikla pagrįsta moraliniais, dvasiniais motyvais. Šioje draugijoje nėra valdančiųjų, administracinių organų, vadovų, galinčių daryti įtaką draugijos veiklai, formuoti jos veiklos politiką ir principus, paveikti kiekvieną narį individualiai. Draugijai būdingi minimalūs organizaciniai formalumai, būtini elementariam jos funkcionavimui užtikrinti. Nors Anoniminiai lošėjai yra neformaliai veikianti organizacija, tačiau tam, kad ji funkcionuotų, būtina atlikti tam tikrus darbus, paskirstyti nariams pareigas bei atsakomybę: kažkas turi būti atsakingas už susirinkimų organizavimą, grupės finansinių reikalų apskaitą, ryšių su vietiniais, nacionaliniais bei tarptautiniais centrais, atitinkamomis organizacijomis palaikymą bei plėtrą ir pan. Grupės narys, prisiimdamas tam tikras pareigas ir su jomis susijusią atsakomybę, tampa atsakingas už kitus grupės narius. Nors jis turi pagrindo reikalauti, kad jam būtų paskirtos formalios, konkrečiai įvardytos pareigos, tačiau tokie reikalavimai nėra priimtini Anonominių lošėjų tarpe; grupės nariai nelinkę akcentuoti nei savo pareigų, nei vardų.
Ar kompulsyvus lošimas susijęs su tam tikromis veiklos sritimis, darbo rūšimis, profesijomis?
Santykinai didelę Anonominių lošėjų dalį sudaro žmonės, dirbantys pardavėjais, agentais, komivojažieriais ir pan. Tai galima paaiškinti tuo, kad jų darbas yra palyginti mažai kontroliuojamas, pasižymi didesniu laisvės ir savarankiškumo lygiu. Tokiam darbui neretai būdingas laisvas grafikas, sudarantis palankias sąlygas lošimui. Kita vertus, Anoniminiais lošėjais tampa skirtingo išsilavinimo, kvalifikacijos žmonės, įvairių profesijų atstovai, užimantys skirtingas pareigas. Todėl galima drąsiai teigti, kad nei profesija, nei išsilavinimas neturi tiesioginės įtakos priklausomybei nuo lošimo. Priklausomybė dažniausiai atsiranda ne dėl išorinių veiksnių, o dėl vidinio žmogaus disbalanso.
Anoniminių lošėjų Sveikimo programa – kas tai?
Kai lošėjas tampa 12 – os žingsnių Sveikimo programos dalyviu, jis pradeda sveikti. Šie žingsniai iš esmės pagrįsti bendraisiais moralės, etikos principais, religinėmis nuostatomis, tačiau jų sąžiningas laikymasis padeda įveikti priklausomybę nuo lošimo. 12 žingsnių, sudarančių Sveikimo programos pagrindą: 1 Prisipažinome, kad tapome bejėgiai prieš lošimą ir kad gyvenimas tapo nevaldomas. 2 Įsitikinome, kad tik Jėga, galingesnė už mus pačius, gali grąžinti mums sveiką mąstymą ir gyvenimo pilnatvę. 3 Nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą tos Jėgos, kaip mes Ją suprantame, globai. 4 Nuodugniai ir be baimės atlikome savo sąžinės sąskaitą ir finansinės būklės peržiūrą. 5 Prisipažinome sau ir kitam žmogui visą tiesą apie savo paklydimus. 6 Visapusiškai pasiruošėmė ištaisyti savo klaidas, pašalinti ydas ir būdo trūkumus. 7 Nuolankiai paprašėme Dievo (kaip mes Jį suprantame) pašalinti mūsų ydas ir trūkumus. 8 Sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos įskaudinome ir skriaudėme, ir pasiryžome šias skriaudas ištaisyti. 9 Jei buvo įmanoma, asmeniškai atitaisėme šiems žmonėms padarytas skriaudas, išskyrus tuos atvejus, kai savo veiksmais būtume pakenkę jiems ar kam nors kitam. 10 Nuolatos stebėjome save ir jei būdavome neteisūs, tuojau pat prisipažindavome klydę. 11 Malda ir meditacija siekėme stiprinti sąmoningą ryšį su Dievu (kaip mes Jį suprantame), melsdami vien sugebėjimo pažinti Jo valią mums ir stiprybės ją vykdyti. 12 Šių žingsnių dėka dvasiškai tobulėdami mes stengėmės gyventi pagal šias nuostatas bei perduoti šiuos idėjinius principus kitiems priklausomybę turintiems lošėjams. Šių žingsnių idėjinis pagrindas susiformavo per daugelį metų, sukaupus didžiulę praktinę patirtį apie įvairias žmonijos dvasines ir fizines priklausomybes. Jų reikšmę pagrindžia išbandytas, laiko patikrintas, daugybę kartų pasiteisinęs veiksmingumas. Šių nuostatų laikymasis tūkstančiams žmonių, turinčių priklausomybę, padeda sugrįžti į normalų, pilnavertį gyvenimą. 12 žingsnių – mūsų visuomenės kūrimosi ir vystymosi simbolis. Mes esame dėkingi likimui už šiuos žingsnius kaip už didžiulę, neatlygintiną, brangią dovaną.
Vienybė yra didžiausia, svarbiausia mūsų visuomenės vertybė, nuo kurios priklauso ne tik mūsų, bet ir visų aplinkinių gyvenimas. Anonominiams lošėjams ši vertybė taip pat turi ypatingą reikšmę. Tačiau pati savaime, niekieno nepuoselėjama ši vertybė negali egzistuoti. Būtinos šios vertybės klestėjimo sąlygos Anoniminių lošėjų tarpe – visos grupės ir atskirų jos narių sąžiningumas, atvirumas bei aktyvumas. Tai savybės, be kurių neįmanomas nė vieno anoniminio lošėjo pasveikimo procesas. Kaip teigia didysis patriotas Bendžaminas Franklinas, “Mes turime tvirtai laikytis vienas kito, nes kitaip liksime vieni, atskirti vienas nuo kito ir silpni”. Visos pastangos yra sveikintinos, jei jos skirtos stiprinti mūsų Vienybę. Siekdami Vienybės, mes stengiamės laikytis šių svarbiausių principų: 1. Svarbiausia turėtų būti mūsų bendra gerovė; kiekvieno asmeninis gijimas priklauso nuo visos grupės vienybės. 2. Mūsų patikėtiniai mums tik tarnauja, tačiau mūsų nevaldo. 3. Vienintelė Anoniminių lošėjų draugijos narystės sąlyga – noras mesti lošti. 4. Kiekviena grupė turėtų veikti savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami reikalai, susiję su kitų grupių ar visos Anoniminių lošėjų draugijos veikla. 5. Kiekvienos Anoniminių lošėjų grupės pagrindinis tikslas – perduoti savo patirtį lošėjui, vis dar turinčiam priklausomybę nuo šio įpročio. 6. Nė viena Anoniminių lošėjų grupė neturėtų remti, finansuoti jokios jai artimos įstaigos ar pašalinės organizacijos, leisti kitiems naudotis Anoniminių lošėjų vardu, siekiant, kad pinigai, nuosavybės ar garbės reikalai nenukreiptų mūsų dėmesio ir pastangų nuo pagrindinio tikslo. 7. Kiekviena Anoniminių lošėjų grupė turėtų išsilaikyti pati, atsisakydama pašalinių įnašų ir paramos. 8. Anoniminių lošėjų draugija visada turėtų išlikti neprofesionali savo narių atžvilgiu, tačiau mūsų tarnybos turi teisę samdyti reikiamus darbuotojus, specialistus. 9. Anoniminių lošėjų draugija niekada neturėtų būti griežtai organizuota, tačiau mes galime steigti tarnybas ar komitetus, tiesiogiai atsakingus tiems, kam jie tarnauja. 10. Anoniminiai lošėjai nereiškia savo nuomonės pašaliniais savo veiklos atžvilgiu klausimais, todėl Anoniminių lošėjų vardo nedera velti į viešas diskusijas ar ginčus. 11. Mūsų bendravimo su visuomene politika labiau pagrįsta idėjų patrauklumu, pačia veiklos koncepcija negu paprasčiausiu įtikinėjimu. Žiniasklaidoje visada privalome išsaugoti nario anonimiškumą. 12. Anonimiškumas yra Anoniminių lošėjų programos ir veiklos dvasinis pagrindas, nuolat primenantis, kad šios nuostatos, principai yra svarbesni už narių asmenybes.
Kodėl Anoniminių lošėjų draugijos nariai slepia savo vardus?
Anonimiškumas yra svarbi vertybė, būtina siekiant išlaikyti ir puoselėti mūsų draugijos vienybę. Žiniasklaidoje visada stengiamės išsaugoti kiekvieno nario anonimiškumą. Tokiu būdu išvengiame galimybės, kad mūsų nariai bus atpažinti visuomenėje, nukentės jų reputacija ar jie bus kitaip paveikti. Be to, nariai netenka galimybės tarpusavyje varžytis, konkuruoti dėl dominavimo grupėje ir panašių dalykų, kurie neigiamai paveiktų visos grupės vienybę. Anonimiškumas padeda pritraukti ir naujus narius, kurie iš pradžių jaučiasi nejaukiai, gėdijasi savo įpročio ar tiesiog nenori prisistatyti, atkleisti asmeninės informacijos. Naujajam nariui suteikiamas toks slaptumo lygis, kokio jis pageidauja. Slaptumas, anonimiškumas turi ir svarbią religinę, moralinę prasmę. Jis tarsi primena mums, kad tam tikrų moralinių nuostatų, principų laikymasis bei vykdymas gyvenime turi žymiai didesnę reikšmę negu tam tikros asmenybės, jų vardai, titulai ir pan. dalykai. Mūsų išlikimas priklauso nuo to, ar mes sugebėsime atsisakyti tam tikrų materialinių vertybių. Anoniminių lošėjų judėjimas iš esmės skatina ir stengiasi ugdyti tikrąsias žmogiškąsias moralines vertybes. Jų puoselėjimas, laikymasis padeda užtikrinti ramų, saugų, pilnavertį gyvenimą.
Ar Anoniminiai lošėjai yra religinė bendruomenė?
Ne. Anoniminių lošėjų draugijai priklauso įvairių religijų, tikėjimų žmonės. Jokia religija ar tikėjimas nėra narystės sąlyga, todėl Anonominiai lošėjai negali būti vadinami religine bendruomene. Anoniminių lošėjų gydymosi nuo lošimo programa sukurta tam tikrų dvasinių vertybių pagrindu, tačiau kiekvienas narys gali turėti savo požiūrį į tas vertybes arba apskritai jų nepaisyti.
Ką reiškia dažnai Anoniminių lošėjų vartojamas žodis “dvasingumas”?
Paprasčiausia “dvasingumo” sąvoka reiškia ypatingą savybę, jungiančią pačius geriausius, teigiamus žmogaus jausmus bei dvasines vertybes – kilnumą, dosnumą, sąžiningumą, kuklumą bei geranoriškumą. Kadangi Anoniminių lošėjų draugija skatina laikytis šių moralės principų bei nuostatų, galima pagrįstai teigti, kad Anonominiai lošėjai yra dvasinga bendruomenė, draugija.