Anoniminių lošėjų draugijos veiklos pradžia siejama su atsitiktiniu dviejų lošėjų susitikimu 1957 m. sausio mėnesį. Šie vyrai dėl potraukio lošti patyrė daugybę nesėkmių, kančių, sunkumų; juos kamavo įvairios problemos. Jie pradėjo reguliariai susitikinėti ir laikui bėgant nei vienas negrįžo prie lošimo. Lošėjai pripažino, kad, siekiant negrįžti prie senojo įpročio, būtina keisti savo charakterį, gyvenimo būdą, savybes. Bandydami įveikti potraukį lošti jie vadovavosi moraliniais, religiniais, dvasiniais principais, jau pagelbėjusiais tūkstančiams žmonių išsivaduoti iš kitų kompulsyvių priklausomybių. Dvasingumo sąvoka šiuo atveju reiškia ypatingą savybę, jungiančią pačius geriausius teigiamus žmogaus jausmus bei dvasines vertybes – kilnumą, dosnumą, sąžiningumą, kuklumą bei geranoriškumą. Šie lošėjai taip pat suprato, kad, norint įveikti savo potraukį lošti, labai svarbu dalintis savo išgyventa patirtimi su kitais kompulsyviais lošėjais, visapusiškai jiems padėti. Garsaus tuometinio dienraščių ir TV žurnalisto dėka žinios apie lošėjų pradėtą veiklą iškilo į viešumą ir jau 1957 m. rugsėjo 13 d., penktadienį, Kalifornijoje, Los Andžele įvyko pirmasis grupinis Anoniminių lošėjų susirinkimas. Vėliau draugija išsiplėtė, jos veiklos mastai sparčiai išaugo, o Anoniminių lošėjų grupės paplito visame pasaulyje.